- vartauninkas
- 2 ×vartauniñkas (-ỹkas LzŽ) sm. (2) FrnW, vartaũninkas (-ykas; KŽ) (1); KŽ sargas: Vartauniñkas, kurs vartus dabo[ja] PP39. Ir užstatė vartaũninkus už durių stovėti JD1115. Ponas pastatė prie namų, kur kaltininkai buvo, vartauninkus Tat. Daeido anas bromõs, paklausia vartaunỹkiepi, ar aš tiksiu, kur cėrius (ps.) Lz. Vartaunỹkas arklius saugo, kad neprapultų Adm. Tie vartaũnykai, katrie nemiegojo per naktį, tai jie girdėjo, ką ji šnekėjo LB170. Tas vaikas su šnapsu teip nugirdė vartaunykus, kad jie nežinojo, kur jie esą LMD(Lnkl).
Dictionary of the Lithuanian Language.